Dalelė Manęs

…Algimantės eilės…

*** Pakelk akis į dangų, Dangaus skliautuos ištirpk, Ir leisk žvaigždėtam dangui, Tave šviesa ištrint. Savuos širdies žvaigždynuos, Taip gera plaukioti, Tik leisk sau jausti meilę, Kvėpuoti širdimi…   ***   Tėkmėj savoj, Aš išskleidžiu sparnus. Per meilės prizmę, Taip gera man priimt visus. Ir skęstu aš besąlyginės meilės šviesoje, Taip gera jausti širdies vedimą, Vidinėj tyloje.   ****     Kur be eitum, Sutiksi Dievą. Ką bejaustum, Tas jausmas Dievas. Kokias patirtis bepatirtum, Tai Dievo patyrimas per tave. Širdies Šventykloje, apgaubk save, Pačia giliausia savo tamsa, Ir ta tamsa nuneš į šviesa tavyje.     ***   Besąlyginės meilės tyloje, Leisk sau giliai jausti – mamos žemės gimdoje. Nekurk iliuzijų samsaros glėbyje, Ir sklęsk savoj šviesoj, Prisimink, Tu Dievo glėbyje…   ***   Jaukumo skraiste apsigaubk, Ir leisk sau būt toj būsenoj jaukioj, Mamos žemės meilę Tu pajausk, Kūrėjo įkvėpimui leisk transliuot, Visatos dėsniams pasiduok, Ir kelk sparnus […]