Bhakti joga:
Bhakti joga dažnai vadinama „atsidavimo joga“. Bhakti kilęs iš šaknies žodžio bhaj, kuris reiškia „dalyvauti, dalytis, dalyvauti“. Žodis Bhakti taip pat reiškia „prisirišimas, atsidavimas, tikėjimas ar meilė, garbinimas“. Bhakti joga, kaip ir bet kuri kita jogos forma, yra kelias į savirealizaciją, vienijantis mane ir Vienį.
Bhakti jogos idėja yra ta, kad plėtojant ryšį su širdimi galima judėti link aukščiausio tikslo – dvasinio suvokimo; visapusiškas atsidavimas, per kurį stengiamasi įžvelgti ir mylėti dieviškumą kiekviename tvarinyje ir visame kame, taip išlaikant nenutrūkstamą garbinimą. Mes visi esame neatsiejama Dieviškojo, Mylimojo, Didžiosios Dvasios, Aukščiausiojo Asmens arba Šaltinio dalis. Ir visos mūsų mintys, kalba ir veiksmai turi būti pagirti Dieviškumu, yra tikroji mistinė Bhakti jogos tikrovė ir mūsų, kaip dvasinės sielos, prigimtis. Pasišventęs Bhakta (praktikuojantis Bhakti jogą) gyvena tyru atsidavimu su mylinčia energija, kad kiekvieną akimirką tarnautų prie dieviškojo lotoso pėdų; kaip mama maitina savo vaiką, meilužis myli savo mylimąjį, mokinys tarnauja savo mokytojui ar draugas rūpinasi savo draugu, taip bhakti yra asmeninio santykio su Dievu joga. Bhakti joga – tai giliai jaustis ir į praktiką bei visą gyvenimą įnešti „pilnaus jausmo“. Ir kai prisiliečiate prie šios visuotinės meilės, jūs natūraliai išsiugdote pasitikėjimo jausmą, kad šis geranoriškas, išmintingas Dieviškasis suteikia viską; Dieviškasis myli visus savo vaikus; Visata rūpinasi kiekviena egzistuojančia būtybe. Bhakti praktika yra ugdyti ir pažadinti „dieviškąją meilę“ širdyje.
„Bhakti suminkština širdį ir pašalina pavydą, neapykantą, geismą, pyktį, egoizmą, išdidumą ir aroganciją. Jis užlieja džiaugsmą, dievišką ekstazę, palaimą, ramybę ir žinias. Visi rūpesčiai, rūpesčiai ir nerimas, baimės, psichinės kančios ir kančios visiškai išnyksta. Bhakta išsivaduoja iš samsariečių gimimų ir mirčių rato. Jis pasiekia nemirtingą amžinos ramybės, palaimos ir pažinimo buveinę. ~ Swamis Šivananda
Bhakti jogos praktika apima:
śravaṇa – klausytis istorijų apie Dievą
kīrtana – ekstazinis atsidavimo dainų dainavimas
smaraṇa – nuolatinis dieviškumo prisiminimas
pāda–sevana – tarnavimas prie dieviškojo kojų, savanoriškas darbas šventojoje šventykloje ir kt.
arcana – iškilmingas Šventojo garbinimas su ritualais, ikonomis ir vizualizacija
vandana – malda, garbinimas ir šlovinimas; visur ir visame kame matyti Mylimąjį
dasya – požiūrio į Viešpaties tarną ugdymas
sakhja – draugystė su dieviška būtybe, draugystė su Viešpačiu
ātma-nivedana – minčių, žodžių ir darbų pasiūlymas Dieviškumui visiškai pasiduodamas
