Galinga Garso Jėga

“Visa kas sukurta užgimė per Dievišką garsą. Tas kas suvokia garso misteriją, suvokia visos visatos misteriją”.

„Kokią ypatingą didybę talpina savyje tas, kuris yra susiderinęs su amžinybės skambesiu…”

Hazrat Inayat Khan

Garsas – tai subtilioji dvasinė energija. Garsai yra vieni iš pirminių jausmų, todėl jie taip giliai įsirėžę į žmogaus pasąmonę.

Garsų poveikis buvo žinomas jau ir mūsų protėviams, kurie naudojo garsus ir šokius tam, kad galėtų valdyti gamtos jėgas ir gydytų ligas. Garsais ligas gydydavo Graikijoje, Egipte, Tibete, Kinijoje ir Japonijoje. Net ir šiais laikais kai kurios Sibiro, Amazonės indėnų ir Afrikos Bušmenų tautelėse gyvos šamanizmo tradicijos, kurių seansų metu naudojami įvairūs būgnais, dambreliai, varpeliai, fleitos ir pan. Garso terapija vystėsi ilgus šimtmečius, ir atsirado tik įrodžius jos poveikį šiuolaikiniais moksliniais tyrimais. Garsų terapijoje naudojami garsai išgaunami balsu, instrumentais, elektroninėmis priemonėmis, taip pat natūralūs gamtos garsai, gyvūnų balsai. Senovėje žmonės garsą pasitelkdavo norėdami pasiekti pakitusią sąmonės būseną, dvasios ir kūno harmonijai palaikyti, sveikatai gerinti. Naudodavo įvairiausius instrumentus, giesmes.

Garsas mus pasiekia per dalelių virpesį, kuris skleidžia energiją. Ji egzistuoja ne tik mus supančiame pasaulyje, bet ir visoje visatoje. Tačiau žmogaus ausis gali girdėti tik ribotą garsų spektrą, o kosminėje skalėje garsas – tai universali nematoma jėga, kuri veikia įvairius procesus fiziniame, emociniame ir dvasiniame lygmenyje.

Garso terapijų metodai apima kelis aspektus – fizinį, psichologinį ir dvasinį. Garso meditacijos metu žmogus pasineria į gilias sąmonės būsenas. Visa tai ne tik sustiprina kūną, bet ir praplečia sąmonę, veda dvasinio augimo keliu. Tokia meditacija yra prieinama kiekvienam tereikia atsiduoti garsui ir leisti viskam tekėti…

Pasinėrus į garso lauką galima patirti gilias sąmones būsenas, kuriu metu žmogaus smegenų dažnis turi galimybę „persijungti“ nuo aktyviųjų beta dažnių į gilesnes būsenas – alfa, teta ir delta dažnius. Tai būsenos, žinomos mums iš įvairių miego fazių ir meditacijos. Jos itin svarbios žmogaus sveikatai,

Holistiniai gongų, dainuojančių dubenų bei kitų senųjų instrumentų garsai sukuria lauką, kuris švelniai „masažuoja“ ląsteles, veikia meridianus, padeda ardyti energinius kamščius. Tokiu būdu išjudintos senos, „sustingusios“ emocijos, galinčios tapti ligos priežastimi, palieka žmogaus kūną.

Instrumentai, žinomi tūkstantmečius naudojami garso terapijoje – „dainuojantys“ (arba tibetietiški) dubenys, gongai, varpeliai, tingšos, šamanų būgnai, dambreliai, kriauklės, , kiti senieji muzikos instrumentai.

Itin svarbus garso terapijos aspektas – žmogaus ketinimas, su kuriuo jis ateina . Ketinimo (arba intencijos) ir garso ryšį jau kelis tūkstantmečius tyrinėja išminčiai ir mokslininkai. Žymus senovės Graikijos mokslininkas ir išminčius Pitagoras itin domėjosi garsu ir šiais laikais jį galėtume pavadinti garso terapeutu. Jis vienas pirmųjų aprašė ketinimo ir garso ryšį ir užrašė tai formule: garsas (vibracija) + ketinimas = manifestacija (įsikūnijimas)

Energiniame lygmenyje sulaikyti, „užblokuoti“ jausmai sudaro energinius kamščius, kūne pasireiškiančius kaip raumenų įtampa, negalavimais ir įvairiomis psichosomatinėmis ligomis. Neigiamos mintys ir emocijos lemia energijos sąstovių susidarymą biolauke. Daug negatyvo susikaupia eteriniame kūne (pats artimiausias fiziniam kūnui) ir pačiuose energetiniuose centruose. Todėl kai kurie instrumentai tarsi „supurto” energetines šiukšles ir padeda jomis atsikratyti.

Vieni jaučia kinestetinius kūno pojūčius – dilgčiojimus, trūkčiojimus, šalčio/karščio bangas, vibracijas, ramybę ir panašiai, kiti mato įvairius vizualinius fenomenus – dažnai dalyvaujantiems iškyla prisiminimai, nuslopinti negatyvūs išgyvenimai, ar ateities vizijos, treti turi audialinius potyrius – girdi įvairius „antrinius“ garsus, obertonus, ir pan. Tačiau visi seanso dalyviai vieningai tvirtina, kad kelionės metu vyksta išties sakralus,gilus procesas, iš kurio kiekvienas išsineša tai, ko jam labiausiai tuo gyvenimo etapu reikia.

po terapijos padidėja žmonių biolauko plotas, kiekybiškai padidėja žemiau normos esančių atskirų organų ir sistemų integralinio ploto vertės (normalizuojasi jų veikla), pagerėja psichoemocinė būklė, sumažėja aktyvacijos (streso) lygis, padidėja sveikatos faktoriaus apskaičiavimo rezultatai, bei harmonizuojasi septynių pagrindinių žmogaus energetinių centrų (čakrų), išsidėsčiusių išilgai stuburo, normuotos energetinės vertės.

„Terapinė Muzika sustiprina bet kokį džiaugsmą, nuramina bet kokį liūdesį, šalina ligas, sumažina skausmą, ir todėl senieji išminčiai garbino vientisą Sielos, Melodijos ir Dainos jėgą“. (Amstrongas, „Keltų poetai“).

Patyriminės garso kelionės metu vyksta labai gilus kiekvieno dalyvaujančio žmogaus vidinis transformacinis procesas, valymasis, gilus gijimas..

Tai nėra tik atsipalaidavimas ir smagus laiko praleidimas,

Tai kelionė į save, į savo vidines neapremiamas platybes…